Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centras

Paskutiniai atnaujinimai

Mes Facebook'e

Kontaktai

Biudžetinė įstaiga
Mokyklos g. 17, Kaltanėnų mstl. 18239 Švenčionių r.
Tel. (8 387) 44 368
Įstaigos kodas 190507837
El.p. kaltanenu.utc@gmail.com

Žiūrėti didelį vaizdą

Darbo laikas:
I – V 7.00 – 20.00
VI - VII 13.00 – 20.00

Klientams pageidaujant, darbo laikas gali būti pratęstas (mob. tel. 8 615 57 534)

play-icon Naujienos play-icon Tęsiasi bendruomenių susitikimai

Tęsiasi bendruomenių susitikimai

Turiningi Švenčionių rajono vietos bendruomenių susitikimai: apsilankymas Švenčionių pasienio užkardoje, Sirvėtos regioniniame parke, Milkuškų, Šventos ir Šutonių kaimų bendruomenėse

 

Patį pirmąjį prasidėjusios vasaros šeštadienį Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centras organizavo jau trečiąjį suplanuotą projekto ,,Žmogus - Bendruomenė - Tėvynė“, skirto Bendruomenių metams, renginį – vizitus Švenčionių pasienio užkardoje, Milkuškų kaimo bendruomenėje, Šventos kaimo bendruomenėje „Šventa“, Šutonių kaimo bendruomenėje „Pavasaris“ ir Sirvėtos regioniniame parke. Šio vis labiau pagreitį įgyjančio projekto sėkmę ir reikalingumą liudija kiekvienąkart vis didėjantis jo dalyvių skaičius, atsirandantys nauji bendruomeniniai ryšiai, o tuo tikrai verta pasidžiaugti ir norisi dar kartą prisiminti paskutinio renginio akimirkas...

Šis renginys startavo apie 6 km į rytus nuo Švenčionių nutolusiame Jančiūnų kaime, kuriame įsikūrusi VSAT Ignalinos rinktinės Švenčionių pasienio užkarda: čia, kaip įprasta, atvykusius seniai pažįstamus ar pirmąkart apsilankiusius įvairių bendruomenių atstovus svetingai pasitiko šios užkardos vadas, majoras Algirdas Andrulionis, pažintinio vizito pradžioje pristatęs užkardos vykdomas funkcijas, supažindinęs ne tik su pasieniečių darbo specifika, kasdienybe bei šventėmis, užkardos vykdomais projektais bei pasieniečių darbo indėliu plėtojant glaudų bendradarbiavimą su vietiniais gyventojais ir bendruomenėmis, bet ir žingeidžius svečius pakvietęs pasižvalgyti po užkardos pastatą ir teritoriją, pavyzdžiui, vienas iš šios pažintinės ekskursijos objektų – nelegaliems emigrantams - prieglobsčio prašytojams skirtos laikino apgyvendinimo patalpos. Beje, kalbant apie šios užkardos pasiekimus, verta paminėti, kad 2015 m. Ignalinos rinktinės Švenčionių užkarda, sauganti 44,3 km ilgio sienos su Baltarusija ruožą, išrinkta geriausia šalies pasieniečių užkarda.

Besišnekučiuojant prie arbatos ar kavos puodelio, pamąstymais apie projekto ,,Žmogus - Bendruomenė - Tėvynė“ veiklas bei atsirandančias tarpusavio bendradarbiavimo galimybes pasidalino šio projekto ,,kaltininkas“ – Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centro direktorius Kęstutis Lisauskas. Po to susitikimas pratęstas autobusu keliaujant šalia Lietuvos – Baltarusijos sienos vingiuojančiu keliu: stabtelėta ties Žąsinų ežeru, kurio pietinėje pakrantėje stūkso Žąsinų piliakalnis, o netoliese ir kitas – Jaciūnų piliakalnis. Dar keletas minučių kelionės lietaus ištroškusiu žvyrkeliu – ir renginio dalyviai paraginti suskubo įkopti į pasienio stebėjimo bokštelį - negi praleisi progą pasigėrėti plačiai atsiveriančiomis apylinkėmis: vilnijančių rugių jūra, horizonte dunksančių miškų juosta ar laukų platybėse pabirusiomis kaimų sodybomis (pasak užkardos vado A. Andrulionio žodžių, šis panoraminis reginys atsiskleidžia net keliolikos kilometrų spinduliu)...

Po pažinties su Švenčionių užkarda ir keliais jos saugomo pasienio ruožo objektais, projekto dalyviai pasuko Milkuškų kaimo pusėn, kur šalia Milkuškų daugiafunkcinio centro jų jau laukė šios vietos bendruomenės atstovai. Bendruomenės pirmininko Antano Petkūno pakviesti svečiai pasivaikščiojo po Europos Sąjungos skirtomis lėšomis įrengto daugiafunkcinio centro patalpas bei, susėdę prie vaišių stalo, stebėjo kelis nuotaikingus Milkuškų kaimo bendruomenės mergaičių šokių grupės pasirodymus. Reikėtų pridurti, kad ši bendruomenė dažnai organizuoja įvairias šventes (pavyzdžiui, š. m. gegužės mėn. organizavo Šeimų šventę), nors, deja, neturi nei kultūros centro, nei įsteigto kultūros darbuotojo etato. A. Petkūnui besidalinant bendruomenės gyvenimo akimirkomis, jos džiaugsmais ir rūpesčiais, nejučia užsimezgė tarpbendruomeninė diskusija dėl tolimesnio bendradarbiavimo įsisavinant Europos Sąjungos finansuojamų projektų lėšas bei kelių bendruomenių jėgų suvienijimo būtinybę sprendžiant svarbius klausimus. Atsisveikindamas su Milkuškų kaimo bendruomene, projekto vadovas K. Lisauskas ne tik pasidžiaugė užsimezgusiu nauju kontaktu, bet ir pakvietė šios bendruomenės vaikus bei jaunimą apsilankyti Kaltanėnų ugdymo it turizmo centre: susipažinti su Centru ir jo aplinka bei dalyvauti organizuojamame pažintiniame renginyje.

Palikę už nugaros Milkuškų kaimą bei keliaujančią grupę papildę keliais šios bendruomenės atstovais, projekto dalyviai pasuko nuokalnėmis išsiraizgiusi keliuku Lino verdenės šaltinio link – į Sirvėtos regioninio parko (toliau - Sirvėtos RP) valdas. Paskutinė šio kelio atkarpa įveikta pėsčiomis matuojant 303 m besitęsiantį ,,bruką“ - akmenimis grįstą taką, jungiantį Bavainiškės viensėdį su Lino verdenės stovyklaviete. Šioje vietoje renginio dalyvių dėmesį patraukė Sirvėtos RP vyr. kraštotvarkininko Mariaus Semaškos pasakojimas, pristatantis respublikinės reikšmės gamtos paminklą, atsigaivinimas gaiviu, magiškomis galiomis garsėjančiu šaltinio vandeniu bei atokvėpio valandėlė besimėgaujant tiesiog buvimu gamtoje, kol visų renginio dalyvių vėl draugėn nesubūrė ant laužo keptas patiekalas.

Pailsėję šalia legendomis apipinto Sėtikio ežero ir jo papėdėje trykštančio šaltinio, projekto dalyviai pasuko Aučynų kaimo pusėn stabtelėdami ties kryžkelėje rymančiu šio kaimo kryžiumi: čia prasideda Šutonių kaimo bendruomenės ,,Pavasaris“ ribos, todėl pažintinės išvykos vairą į savo rankas perėmė šios bendruomenės pirmininkė Jurgita Petrovičienė (beje, jauniausia pagal amžių mūsų rajono vietos bendruomenių pirmininkų tarpe). Ji noriai atskleidė tik prieš ketvertą metų susikūrusios Šutonių kaimo bendruomenės atsiradimo istoriją akcentuodama šio krašto žmonių poreikį bendrauti tarpusavyje, perimti garbingo amžiaus sulaukusių vietinių gyventojų patirtį, puoselėti senąsias tradicijas švenčiant tradicines šventes bei kuriant gražesnę savo gimtojo kaimo ateitį. J. Petrovičienės pakviesti renginio dalyviai apsilankė Šutonių viensėdyje įsikūrusio kryždirbio Arvydo ir jo žmonos Alicijos Cicėnų medžio skulptūromis padabintoje sodyboje, dar kartą gavę progą įsitikinti, kiek prasmės žmogaus gyvenimui gali suteikti jo darbštumo, talento ir kūrybinės minties dermė. Tačiau ne vien šiuo auksarankiu bendruomenės nariu (reikėtų paminėti, kad A. Cicėnui paklūsta ne tik medis - jis turi ir kitų laisvalaikio pomėgių) gali pasigirti šutoniškiai – tuo renginio dalyviai įsitikino užsukę į dar vienus svetingus namus: susiėjusios draugėn nagingosios kaimo moterys svečių akims pateikė sukurtų rankdarbių parodėlę: megztos raštuotos pirštinės, nerti vaikiški drabužėliai ar įmantriais ažūro raštais besipuikuojančios skraistės, veltos spalvingos šlepetės bei peizažais arba gėlių motyvais ,,prabilę“ paveikslai padabino pavėsinės sienas. O kur dar apetitą žadinantį aromatą skleidžiantys įvairūs naminiai kepiniai, kuriais atvykėlius pavaišino darbščiosios šio kaimo moterys... Pamaloninti šeimininkų rūpesčiu ir vaišėmis, projekto dalyviai pasuko pagrindine gatve nepamiršdami įsiamžindami atminimui ties Šutonių kaimo kryžiumi, ,,suradusiu“ sau vietą ties žydinčių laukų platybėmis nutolstančio vieškelio vingiais.

Saulei kopiant į vakarus, pažintinės išvykos dalyviai netruko pasiekti Šventos kaimą, kuriame, visai šalia Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro, įsikūrę Švenčionių socialinių paslaugų centro senų ir neįgalių žmonių globos namai. Į neseniai duris atvėrusius, Europos Sąjungos finansuoto projekto lėšomis įrengtus globos namus užeiti juos pakvietė Šventos kaimo bendruomenės ,,Šventa“ pirmininkas Algirdas Navikas: atvykusieji susipažino su globos namų aplinka ir vidaus patalpomis, maloniai pabendravo su globos namų personalu bei čia gyvenančiais senoliais. Apsilankymas šioje vietoje ne vieną privertė susimąstyti ne tik apie žmogaus būties laikinumą, bet ir apie svarbiausias vertybes: rūpestį, pagarbą, kantrybę, sveikatą. Tikrai džiugu, kad turime moderniai įrengtus, jaukius senelių globos namus, kuriuose vienu metu gali gyventi trisdešimt senolių, tačiau vertėtų nepamiršti, kad jie – mūsų visuomenės dalis, kuriai taip reikia mūsų šilumos ir dėmesio. Savaime suprantama, kad didžiausias krūvis tenka čia dirbančiam personalui – juk prižiūrėti ir rūpintis sunkiai sergančiais, garbaus amžiaus sulaukusiais mūsų visuomenės nariais – išties daug fizinių jėgų ir kantrybės reikalaujanti pareiga. O pats faktas, kad šiuose globos namuose nėra laisvų vietų, patvirtina teikiamos paslaugos paklausą.

Po apsilankymo senų ir neįgalių žmonių globos namuose, A. Navikas dalyviams pasiūlė pėsčiomis nukeliauti pas netoliese gyvenančią verslininkę – gėlių augintoją Vidą Sivąją. Pasak A. Naviko žodžių, ši darbšti ir kantri moteris, į gėlių auginimo verslą įtraukusi savo šeimos narius – visos bendruomenės pasididžiavimas. Visgi susitikimui skirtas laikas nepastebimai seko, todėl apžiūrėję V. Sivajos šiltnamiuose ir daržuose auginamų augalų įvairovę bei naminių paukščių ūkį, projekto dalyviai pasuko Sirvėtos RP lankytojų centro pusėn.

Sirvėtos RP pažintinio mitologinio tako pradžioje įrengtoje pavėsinėje – tradiciniai lietuviški šaltibarščiai su bulvėmis, kuriais projekto dalyvius pamalonino svetingumu kitoms bendruomenėms nenusileidžiančios Šventos kaimo bendruomenės moterys. Projekto dalyviai dalinosi įspūdžiais, kūrė tolimesnius bendradarbiavimo planus, išsakė savo mintis apie vykdomo projekto ,,Žmogus - Bendruomenė - Tėvynė“ prasmę. Svarbu ir tai, kad visos pažintinės išvykos metu įvairių bendruomenių atstovai pasidalino ne tik savo pasiekimais, bet ir įvardino opias problemas, kurias, ko gero, įmanoma išspręsti suvienijus jėgas. Daug gražių ir šiltų žodžių šio projekto sumanytojui ir vadovui – Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centro direktoriui K. Lisauskui – aptardami įvykusį renginį skyrė jame dalyvavę bendruomenių atstovai. Atsakydamas į išsakytas mintis ir padėkas, K. Lisauskas susirinkusiems renginio dalyviams padėkojo už aktyvų dalyvavimą projekte puoselėdamas viltį, kad tokie vietos bendruomenių susitikimai vyks ir toliau: skatins norą geriau pažinti vieni kitus, praplės Švenčionių rajono, jo žmonių pažinimo akiratį bei padės kurti patrauklesnį mūsų visų krašto įvaizdį.

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   


Paskutinis svetainės atnaujinimas: 2017-10-13, Paskutinis puslapio atnaujinimas: 2016-07-01