Priešistorinių laikų žmonės manydavo, kad pavasario šilumą ant savo sparnų parneša paukščiai. Kartu ir išsigelbėjimą nuo bado, šalčio, nepriteklių. Taip byloja sakmės, pasakos. Galbūt paukščius kas pavasarį atsiunčia dievaitė Paukštė, kurios pėdsakus senosios Europos kultūroje atsekė garsioji mūsų mokslininkė, archeomitologijos pradininkė Marija Gimbutienė. Įdomu, kad senųjų laikų atmintis tebėra gyva lietuvių etninėje kultūroje: mat tradicinio kalendoriaus pavasario dienos turi ir paukščių vardus. Pirmoji jų buvo vasario 24 d. – šv. apaštalo Motiejaus diena tradiciškai yra vadinama Vieversio. Pavasario pragiedruliai apie šį metą jau griauna žiemos viltis. Nors sniego malūnas šiaurėje dar gali sumosuoti pūgų sparnais, gamtoje apstu pavasario ženklų. Išbrinko pumpurai, išryškino savo skirtingas spalvas karklų, gluosnių šakelės, savo melsvas akeles atokaitoje pramerkė pirmosios žibutės. Ir, pasak Kristijono Donelaičio, „jau vieversiai linksmai lakstydami čypsi“.
L. Klimka
Renginiu ,,Pavasario virsmo šventes pasitinkant…“ prasidėjo pavasariui skirtų renginių ciklas
Šiek tiek keistoka kalbėti apie žiemos išvarymą, nes šių metų žiema labiau panašėjo į rudenį ar netgi pavasarį. Visgi tautos tradicijos lieka tradicijomis, todėl siekdamas jas puoselėti, Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centras š. m. vasario viduryje pakvietė artimųjų rajonų bendrojo lavinimo mokyklų mokinius dalyvauti Užgavėnėms skirtame renginyje ,,Pavasario virsmo šventes pasitinkant…“. Ir pačiose Užgavėnių išvakarėse sulaukė svečių – Pabradės ,,Žeimenos“ gimnazijos 8-10 klasių mokinių, kurie panoro prisiminti šios šventės prasmę, papročius bei dalyvauti ankstyvojo pavasario metui būdingose veiklose. Pasak renginio organizatoriaus, svarbu ne tik žinoti savo tautos tradicijas, bet ir išmanyti pagrindinius regioninius švenčių skirtumus: kai to nežinome, iki šiol Aukštaitijoje per Užgavėnes dar tebedeginame Morę, nors šis paprotys, deja, būdingas Žemaitijai.
Kadangi nuo seno manyta, kad tikrąjį pavasarį ant sparnų parneša į gimtinę sugrįžtantys paukščiai (juk lietuvis nuo neatmenamų laikų glaudžiai susijęs su gamta ir jos gyvenimo ritmu), todėl mūsų senoliai į medį ar ant namo stogo keldavo seną vežimo ratą ar akėčias gandrams, suskubdavo šalia savo sodybų iškelti namelius kitiems sparnuočiams, kad šie gyventų greta, džiugintų širdį ir sveikintų savo giesmėmis patekančią saulę. Skatinami pasirūpinti supančia aplinka, į renginį atvykę mokiniai turėjo galimybę pasidaryti inkilus varnėnams kartu susipažindami su pagrindiniais jų gaminimo reikalavimais. Renginio metu vyko dar viena edukacinė veikla – tradicinių meduolių kepimo ir puošimo programa, nes pačioje kalendorinio pavasario pradžioje Lietuvoje rengiama kasmetinė Kaziuko mugė, kurioje žmonės pardavinėja savo pagamintus liaudiškus dirbinius, o vienas iš ryškiausių šios mugės atributų, svarbiausias pirkinys – saldus meduolis „Kaziuko širdis“. Štai tokias spalvingas ir kvapnias meduolines įvairiausių dydžių širdutes pagaminti ir papuošti pabradiškiai išmoko dalyvaudami edukacinėje programoje.
Nors ir trumpas, bet vis tik turiningas buvo šis mokinių apsilankymas – juk visko, ko reikia tautiniam savitumui išsaugoti, neišmoksi vien iš vadovėlio. Besidomintiems reikia nuolat ieškoti papildomų šaltinių – žinių spragas gali puikiai užpildyti kraštotyros muziejų veikla, bendradarbiavimas su etninės kultūros įstaigų specialistais, leidinių etnokultūrine tema skaitymas ar dalyvavimas neformaliojo ugdymo renginiuose, į kurių turinį integruotos įvairios edukacinės programos. O kadangi tikrasis pavasaris jau prasidėjo, Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centras ragina visus suskubti juo pasidžiaugti, nes šiam gamtos atgimimo metui Centras yra suplanavęs nemažai kitų renginių, skirtų įvairaus amžiaus bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams. Apie visą pavasarį vyksiančius renginius organizatoriai žada nuolat teikti informaciją mokykloms bei skelbti ją savo internetiniame tinklalapyje.
Šio renginio nuotraukas rasite čia: