Nemenčinė įsikūrusi vienoje seniausių Lietuvos piliaviečių, kur sraunioji Nemenčia atplukdo savo vandenis į Nerį. Jis įsikūręs dešiniajame srauniosios Nemenčios krante. Piliakalnis prieš gerą pusamžį sulaukė archeologų dėmesio ir išsamių studijų. Nemenčinės apylinkių svarbą XIV amžiuje patvirtina piliakalnyje stovėjusi galinga Mindaugo pilis. Jos vaizdą, remiantis archeologinių tyrinėjimų duomenimis, pavyko rekonstruoti ( besidomintys pilies maketu gali jį pamatyti Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje).
Šalia Nemenčinės piliakalnio mus sutiko šokių stovyklų Kaltanėnuose organizatorė, Nemenčinės Gedimino gimnazijos mokytoja, šio krašto puoselėtoja, besidominti miestelio istorija bei emocingai pristatanti Nemenčinės praeitį, dabartį bei perspektyvas Julija Dombrovskaja. Ekskursijos metu supratome, kad miestelis turtingas ne tik savo istorija, bet jis gyvas ir šiandien, čia vyksta kultūrinis gyvenimas, veikia dvi gimnazijos, tvarkomos miestelio erdvės, poilsiui pritaikytas Nemenčios upelio slėnis.Nemenčinės miesto centre Vilniaus krašto gyventojų entuziastų dėka yra įsteigtas Vilnijos etnografinis muziejus. Jis įsikūrė tarpukario laikotarpiu pastatytame priešgaisrinės apsaugos pastate. Muziejuje surinkta per tūkstantį eksponatų.
Buvusioje sinagogos vietoje įrengtoje laisvalaikiui pritaikytoje aikštėje, puikuojasi Kalėdinė eglė.
Lydimi Julijos patraukėme prie Gėlos ežero, kuris garsėja „baltuoju moliu“. Gėlos ežeras (22 ha) yra netoli Nemenčinės, tyvuliuoja melsva gelme pušynų apsuptyje, ypač švarus, gaivus ir unikalus savo baltuoju paplūdimiu. Vadinamasis „baltasis molis“ yra toks populiarus, kad takai, vedantys link ežero, yra pabalę nuo baltos medžiagos, kuria gausiai tepasi šio „spa“ lankytojai, tikėdami „baltojo molio“ sveikatinimo galia. Tačiau tyrimai parodė, kad ši medžiaga nėra molis nei pagal mineralinę sudėtį, nei pagal rupumą. Tai – ežerinė klintis (sin. ežerų kreida) – chemogeninės kilmės puri, poringa, lengvai trupanti nuosėdinė uoliena, susidaranti ežeruose, išsiskiriant jų vandenyje esantiems cheminiams junginiams. Poilsiautojus šis ežeras traukia ne tik išskirtiniu grožiu, švariu vandeniu. Ežero paplūdimiai pritaikyti poilsiautojams, įrengtos laužavietės, pastatyti miško baldai, įrengtas pėsčiųjų takas… Įkvėpę gryno pušų oro, atsisveikinę su Julija pasukome ne į namų pusę, bet į kalėdiškai pasipuošusį Vilnių, kur mūsų laukė tikrąja žodžio prasme – EGLĖ KARALIENĖ ir masė žmonių, plūstančių ja pasigrožėti. Teko įsitikinti, kad Lietuvoje tikrai dar yra labaiiii… daug žmonių
.
Dėkojame Julijai bei visiems keliavusiems kartu
.
