Kovo 11-ajai skirtų renginių atgarsiai: organizuotas pažintinis žygis, turiningos veiklos ir pristatyta nuotraukų paroda

Metų rėdos ratas nepaliauja suktis: rodos, tik įžengėme į naujus metus, o jau ir pavasaris lipa ant kulnų. Šiemet kovo mėnuo dosnus įvairiomis šventėmis: nespėjus nutilti Kaziuko mugės šurmuliui, kitądien jau smagiai atšventėme Užgavėnes, o nepraėjus nė savaitei – paminėjome ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventę. Būtent šiai svarbiai istorinei datai prisiminti š. m. kovo 9-11 d. Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centre (toliau – Centras) organizuota Kovo 11-osios stovykla, kurioje dalyvavo Adutiškio ir Švenčionėlių vaikų dienos centrų bei Kaltanėnų vaikų dienos centro Reškutėnų grupės ugdytiniai. Belieka pasidžiaugti, kad kelios stovyklavimo dienos vaikams neprailgo, o suteikė jiems galimybę geriau pažinti artimąją aplinką, jos gamtą, susitikti su Švenčionių kraštą garsinančiais žmonėmis ar tiesiog smagiai pabendrauti tarpusavyje.
Stovyklos programa prasidėjo organizuojant žygį ,,Kretuona – į Žeimeną“, skirtą Vietovardžių metams paminėti. Todėl vėlyvą kovo 9 d. popietę stovyklautojai susitiko Švenčionėlių geležinkelio stotyje, iš ten traukiniu nukeliavo iki Pakretuonės, kur šio žygio sumanytoja, Centro direktoriaus pavaduotoja Irena Turčinskienė, pristatė pažintinio maršruto objektus bei paaiškino žygio kelyje išsidėsčiusių vietovių pavadinimų kilmę: mat tiek Kretuonos upelė, tiek netoliese išsibarstę vienkiemiai ar kaimai (Kretuonėlės viensėdis, Pakretuonės ir Kretuonių kaimai) paveldėjo į Pakretuonės kaimą ir šalia besidriekiantį geležinkelį vakarine pakrante besiremiančio Kretuono ežero pavadinimo šaknį (beje, pavadinimas Kretuonas kildinamas nuo žodžio kretėti („virpėti, drebėti, purtėti“). Anksčiau šaknis kret- galbūt reiškė bendrai liulančią vietą, liūną). Išklausę teorinę dalį, žygeiviai iš tolo nužvelgė šį didžiausią Aukštaitijos nacionalinio parko ežerą ir sparčiu žingsniu patraukė pavasarėjančio Pakretuonės miško keliuku link Kretuonos, kur visai šalia, tik už kelių šimtų metų – jos ištakos. Pažintinio žygio dalyviai, vėliau keliaudami pasroviui dešiniąja šios upelės pakrante, galėjo ne tik grožėtis aukštais jos šlaitais, gausiai išraižytais vingių, ar stebėti sekliomis rėvomis ir užvartos išsiskiriančią miško upelės vagą, bet ir savo akimis įsitikinti, kaip užtvenkta ties Pakretuonės vandens malūnu, Kretuona (upelės ilgis tesiekia tik 2,3 km) už gero puskilometrio savo sraunius pavasarinius vandenis patiki Žeimenų ežero glėbiui. Ties šia vieta pasistiprinę sočiais turistiniais pavakariais ir jau įsigalėjus sutemoms, keliautojai toliau tęsė žygio naktinę dalį – iš pradžių siauru takeliu patraukė kairiąja Žeimenų ežero pakrante, kur vienoje iš stovyklaviečių jų ,,pasislėpę“ laukė mistiniu pasakojimu apipinti šviečiantys balionai, vėliau, apsirūpinę žibintuvėliais, žygio dalyviai žingsniavo palei ežerą jau miško keliuku vis stabtelėdami ties paruoštomis užduotimis – pakelės ,,salelėse“ ieškodami įvairiaspalve neonine šviesa spindinčių lazdelių. O pasiekę ties Ožkinių kaimu abu Žeimenų ežero krantus jungiantį medinį tiltelį, uždegė 11 fakelų (ko gero, šioje vietoje aiškinti nereikia, kodėl būtent tokį jų skaičių – aut. pastaba) ir sėkmingai pasiekė Centrą, kur galėjo atsikvėpti po gana ilgos ir nuotykių kupinos kelionės.
Senovėje tikėta, jog pavasarį ant savo sparnų atneša parskrendantys paukščiai, o pirmojo pavasario mėnesio, kovo, pavadinimas taip pat susijęs su paukščių sugrįžimu gimtinėn (būtent su vienu anksčiausiai parskrendančių paukščių – kovu arba kovarniu), dar Kovo 10-oji yra minima kaip 40-ies paukščių diena, todėl antrą stovyklavimo dieną vaikai sužinojo apie mūsų tautos gyvenimo darnoje su gamta svarbą, susipažino su pirmaisiais pavasarį gimtinėje skelbiančiais bei šalia mūsų gyvenančiais paukščiais, mokėsi ne tik atpažinti, bet ir atskirti jų balsus, žaisti su paukščiais susijusius žaidimus ir pan. Apie visa tai stovyklautojams papasakojo ir juos supažindino Kaltanėnų vaikų dienos centro Reškutėnų grupės metodininkė – užimtumo specialistė, buvusi biologijos mokytoja Janė Petkūnienė. Ji stovyklautojus dar pradžiugino ir 40-ies paukščių dienai skirtu tradiciniu naminiu pyragu, kuriuo vaikai gardžiavosi popietės metu. Kadangi atvykdami į stovyklą, kiekvieno vaikų dienos centro ugdytiniai pasigaminę atsivežė po kelis inkilus, todėl tądien beliko visiems kartu prisiminti pagrindinius vietos inkilams parinkimo, pritvirtinimo, apsaugos bei priežiūros reikalavimus ir jų paisant Centro teritorijoje augančiose liepose surasti tinkamą vietą giesmininkams skirtiems nameliams iškelti. Pasidžiaugę atliktu darbu, vaikai pažadėjo vėliau atvykę į Centrą vis stebėti, ar visuose naujuose nameliuose įsikurs plunksnuoti naujakuriai. Po to stovyklautojai dar apsilankė ir Kaltanėnų seniūnijoje, kur jiems buvo pristatytas bei parodytas 2018 m. sukurtas lietuviškas istorinis filmas ,,Leitis“: apie jo kūrimo subtilybes bei smagius nuotykius filmavimo metu susirinkusiems žiūrovams papasakojo vienas iš filmo aktorių – Kaltanėnų kaimo bendruomenės pirmininkas Algirdas Breidokas. Tądien sugrįžusių į Centrą stovyklautojų laukė ir edukacinės veiklos (šventinių trispalvių dekoracijų – laisvę simbolizuojančių paukščių gaminimas ir kt.) bei soti šventinė vakarienė prie laužo…
Išaušusi Kovo 11-oji paminėta taip pat turiningai: Centre susirinkus šventinio minėjimo dalyviams, nuskambėjus Tautiškai giesmei, išklausius sveikinimus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga bei į svečius atvykusio Reškutėnų bendruomenės folkloro ansamblio koncertą, Adutiškio ir Švenčionėlių vaikų dienos centrų ugdytiniams Centro direktorius Kęstutis Lisauskas įteikė pažintinės veiklos programos ,,Žeimenos krašto pažinimo takais“ žygio ,,Kretuona – Žeimeną“, skirto Vietovardžių metams paminėti, dalyvių pažymėjimus, o stovyklautojai padėkodami renginio svečiams ir partneriams įteikė savo rankų darbo dovanėles. Po to visi apsilankė konferencijų salėje atidarytoje Sirvėtos regioninio parko vyr. kraštotvarkininko, Centro partnerio, perspektyvaus fotografo Mariaus Semaškos nuotraukų parodoje ,,Švenčionių kraštas iš paukščio skrydžio“. Ir suaugusieji, ir vaikai gėrėjosi išties akį džiuginančiais mūsų gimtojo krašto gamtos, architektūros bei archeologijos paminklų atvaizdais, kurių savitą grožį itin gerai išryškino fotografo profesionaliai pasirinktas metų bei paros laikas, padiktavęs tinkamiausią apšvietimą bei spalvų gamą… Supažindindamas su šia paroda, nuotraukų autorius trumpai aptarė kiekvieną iš 10-ies nuotraukų pristatydamas dėmesio vertus pažintinius objektus bei atskleisdamas įdomesnes fotografavimo detales.
Centro kolektyvas dar kartą dėkoja visiems, kurie padėjo, kad Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos paminėjimas taptų išskirtiniu. Kovo 11-ajai skirta stovykla baigėsi, tačiau jos įgyvendintos veiklos dar kartą mums įrodė, kad suvienijus jėgas, patirtį ir žinias, galima organizuoti įdomius ir turiningus renginius, paliekančius ne vien tik gražius prisiminimus… Todėl Švenčionių krašto žmones ir visus kitus, keliaujančius bei siekiančius pažinti, kviečiame surasti laiko ir aplankyti Centre veikiančią parodą, reprezentuojančią mūsų ypatingo grožio žemę.



















