Kvalifikacinė išvyka į Lenkiją gruodžio 4–5 d. nepaliko abejingų…
Sunku patikėti, kad per dvi dienas galima pamatyti tai, apie ką seniai svajota.
Varšuvos miestas sužavėjo savo didingumu, galingais pastatais, aikštėmis ir senamiesčiu. Čia daug veiksmo, šviesų, turistų. Vakare miesto gatvės atsiskleidė visai kita šviesa – visomis spalvomis sužibo kalėdinės dekoracijos, kurių sostinėje išties gausu.
Pažintį su Varšuva pradėjome nuo Varšuvos Karališkosios pilies, kuri nuo upės pusės atrodo visiškai kitaip nei iš senamiesčio. Pakilę prie pilies esančiais laiptais patekome į senamiestį, kur mus pasitiko miesto Kalėdinė eglė. Lydimi gidės Lydos aplankėme pagrindinius senamiesčio objektus ir išskirtines vietas. Nors Antrojo pasaulinio karo metu beveik viskas buvo sugriauta, senamiestis puikiai atstatytas, įtrauktas į UNESCO ir yra labai jaukus. Spalvoti nameliai, jaukios gatvelės, kurios visos veda į turgaus aikštę su centre stovinčia Undinėle – Varšuvos simboliu. Viename iš aikštėje esančių pastatų įsikūręs miesto muziejus.
Laisvu laiku pasivaikščiojome po Kalėdinę mugę – juk įdomu sužinoti, ką siūlo vietiniai prekeiviai. Žinoma, domino ne tik pasiūla, bet ir kainos – ar tikrai Lenkijoje pigiau nei Lietuvoje? Bent jau senamiestyje siūlomos turistinės prekės kainomis nuo Vilniaus prekių daug nesiskiria.
Vakarop patraukėme į vieną labiausiai turistų lankomų objektų mieste – Kultūros ir mokslo rūmus (Palace of Culture and Science). Pakilus į 30-ajame aukšte esančią apžvalgos terasą atsivėrė miesto panorama – iš čia matyti visas dangoraižių ir verslo rajonas Wola. Dar visai neseniai Kultūros ir mokslo rūmai buvo aukščiausias Varšuvos pastatas, tačiau šį titulą neseniai perėmė šalia pastatytas „Varso“ dangoraižis (310 m) – aukščiausias pastatas Lenkijoje ir visoje Europos Sąjungoje.
Teko atsisveikinti su Varšuva, nes laukė trijų valandų kelionė autobusu į Torūnę ir poilsis viešbutyje.
Torūnė sužavėjo savo architektūra, senamiesčiu, pastatais ir, žinoma, meduoliais. Lydimi gidės Lydos grožėjomės autentišku gotikiniu senamiesčiu, kuris nebuvo sunaikintas per karus ir įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą. Čia yra viena gražiausių miesto aikščių visoje Europoje. „Angelų miestas“, kaip jį vadina vietiniai, taip pat yra didžiojo lenkų astronomo Mikalojaus Koperniko – atradusio, kad Žemė nėra visatos centras – gimtinė.
Ekskursijos metu atradome daugybę įdomių paminklų, tokių kaip Jonas Paulius II, Mikalojus Kopernikas ir kt., grožėjomės Šventosios Dvasios bažnyčia, stovėjome po pasvirusiu bokštu, gėrėjomės nuostabiąja Vyslos upe. Aplankėme ir viduramžių gynybines miesto sienas. Visko išvardyti tiesiog neįmanoma – tai reikia pamatyti gyvai.
Torūnė vadinama meduolių miestu neatsitiktinai – čia nuo viduramžių kepami vieni garsiausių Europoje piernikai, tapę svarbia miesto kultūros ir ekonomikos dalimi. Meduolių kepimo tradicijos perduodamos iš kartos į kartą, o mieste iki šiol veikia senosios kepyklos. Torūnėje įkurti net du su šiuo paveldu susiję muziejai – Meduolių muziejus ir Gyvasis meduolių muziejus, kuriame apsilankėme ir mes. Čia iš arti susipažinome su senosiomis tradicijomis ir patys kepėme meduolius.
Pasimėgavę saldžia imbierinių meduolių ir Torūnės magija Gyvajame meduolių muziejuje, įsigiję lauktuvių, atsisveikinome su šiuo įspūdingu miestu. Nors nesinorėjo išvykti, laukė ilga kelionė namo.
Pabuvojus Torūnėje ir susipažinus iš arčiau su šiuo miestu, galima drąsiai sakyti, kad tai – mažas, žavingas miestelis prie Vyslos upės su didele istorija.
Dėkojame gidei Lydai iš Zarasų, kuri lydėjo mus visos kelionės metu, ir UAB „Svirka“ vairuotojams už saugų keliavimą ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos keliais.
Kelionė paliko neišdildomų įspūdžių ir sustiprino norą pažinti dar daugiau. Nekantriai laukiame kitų metų, kada vėl galėsime leistis į naujus atradimus ir kartu patirti kelionių džiaugsmą.
