2023 m. spalio 19-21 d. išvykos metu lankėmės Punsko ir Seinų krašte, kuris vadinamas Lenkijos Lietuva. Apsistoję Lietuvių namuose (Seinuose) pasijutome tarsi Lietuvoje, nes aptarnaujantis personalas puikiai bendrauja lietuviškai. Čia įsikūręs Vysk. Antano Baranausko fondas „Lietuvių namai“ Seinuose, kuris rūpinasi lietuvių „Žiburio” mokyklos bei Seinų „Lietuvių namų” išlaikymu, skatina lietuvių švietimo ir kultūros plėtrą. Šiuose namuose vyksta kultūrinis gyvenimas.
Pirmosios dienos vakarą paskyrėme pažinčiai su Seinų miesteliu.
Seinai – didžiausias apylinkių miestas, kuriame Seinų vyskupu nuo 1897 m. buvo Antanas Baranauskas (jam priešais katedrą 1999 m. Lietuva pastatė paminklą, po bažnyčia jis ir palaidotas), seminarijoje mokėsi Vincas Mykolaitis-Putinas, Vincas Kudirka.
Antrąją dieną po pusryčių vykome į lietuviško krašto centrą – Punską. Vienas iš pagrindinių mūsų tikslų – apsilankyti šio krašto lietuviškose mokyklose, pabendrauti su šių mokyklų bendruomene, sužinoti ugdymo ypatumus. Buvome šiltai priimti tiek Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinėje mokykloje, tiek ir Punsko kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjuje. Šis licėjus – vienintelė Lenkijoje vidurinė mokykla lietuvių dėstomąja kalba. Po apsilankymo licėjuje Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos direktorius Jonas Vydra palydėjo mus į Punsko Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios paunksnėje, apsuptą medžių, koplytėlių ir gėlių įsikūrusį muziejų „Senoji klebonija“. Tai architektūros paminklas kuriam daugiau nei 100 metų.
Sugrįžę į Seinus, užsukome į Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklą, kuri gavusi Lietuvos finansinę paramą, pradėjo veikti 2005 m. Čia mus pasitiko mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, viena iš šios lietuviškos mokyklos įkūrėjų Irena Gasperavičiūtė – Vilniaus universiteto absolventė, visą savo profesinę veiklą paskyrusi Lenkijos lietuvių mokykloms ir lietuvių bendruomenei. Mokykla pastatyta Lietuvos lėšomis, tapo svarbiu šio krašto švietimo centru, tęsiančiu daugiau kaip prieš 100 metų veikusios „Žiburio” draugijos gimnazijos gražias tradicijas.
Po pietų apsilankėme Prūsų-Jotvingių gyvenvietėje Ožkiniuose. Čia pastatyta medinė pilaitė apsupta vandens griovio, kaimelis, gynybos bokštai (dabar su mediniais staleliais ir kėdėmis poilsiui), aukurai, akmenys su mistiškom runom, baltų valdovų šlovės alėja. Visa tai – Punsko lietuvio verslininko, save vadinančio ir jotvingiu-prūsu, kūrinys, kurio nuolatinei statybai šis pašventė laisvalaikį nuo pat 2001 m.
Berznyko kapinėse pagerbėme Lietuvos savanorių kapus. Vakarop susipažinome su Seinų Švč. Mergelės Marijos bazilikos – dominikonų ordino bažnyčios ir vienuolyno (vėliau – seminarijos) kompleksu, prisiminėme A. Baranauską bei prie jo paminklo uždegėme žvakutę.
Trečiąją dieną lankėmės Vygrių vienuolyne bei užsukome į Suvalkus. Dabar Vygrių vienuolyne nebėra vienuolių, ten atvyksta žmonės pasigrožėti barokine bažnyčia, kurią statė tas pats architektas, kuris projektavo ir Pažaislio vienuolyną; taip pat atvykstama pamatyti kaip gyvendavo vienuoliai kamalduliai ir aplankyti apartamentus, kuriuose buvo apsistojęs popiežius Jonas Paulius II.
Keliaudami į namus užsukome į Pilotiškes – Vinco Mykolaičio-Putino gimtinę.
Punsko ir Seinų gretimi kraštai sudaro tik mažą dalį Palenkės Vaivadijos. Ši 1 200 000 gyventojų turinti teritorija kartu su sostine Balstoge (lenk. Bialystok) iki Liublino unijos (1569 m.) priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
