Kvalifikacinė kelionė po Gaujos Nacionalinį parką – Latvijos Šveicariją

2 diena. Liepoja – Sigulda

Antrąją kelionės dieną po pusryčių, atsisveikinę su jūra, skubėjome į Gaujos nacionalinio parko centrą – Siguldą, kur mūsų laukė gidė Gaida. Sigulda užbūrė gamtos grožiu, atsiveriančiais Gaujos upės slėnio vaizdais – ne veltui ši vieta vadinama „Latvijos Šveicarija“. Didelį įspūdį paliko Siguldos ir Turaidos pilys. Gidės lydimi aplankėme gabalėlį gamtovaizdžio, kokio Lietuvoje neturime – Gutmanio olą. Tai didelė ola dar didesnėje uoloje. Gutmanio ola yra didžiausias pagal tūrį urvas Latvijoje ir visame Baltijos regione. Gidė Gaida tikra savo krašto dukra stengėsi mums parodyti bei papasakoti kuo daugiau, bet… nejučiomis pradėjo temti ir mums teko atsisveikinti su ja. Pavakarieniavę viešbučio kavinukėje, visi kartu klaidžiojome po šį nuostabų kurortinį Latvijos miestelį iki išnaktų.

3 diena. Sigulda – Cėsis – Lygatnė

Trečia diena kelionėje, bet visiškai dar nesinorėjo palikti Latviją. Po pusryčių, atsisveikinę su Sigulda skubėjome į Cėsį, nes norėjosi kuo daugiau pamatyti. Cėsis – vienas seniausių ir latviškiausių Latvijos miestų. Apsilankę akmeninėje Cėsio pilyje, pasikėlę į pilies bokštą gėrėjomės nuo jo atsiveriančiais vaizdais – miškais, banguojančiomis kalvomis iki horizonto. Nusileidus iš aukštybių gidė mus pakvietė pasivaikščioti siauromis viduramžių gatvelėmis, apžiūrėti gotikinę Šv.Jono katedrą, senojo vienuolio skulptūrą, apsilankyti duonos kepyklėlėje, mažose amatininkų parduotuvėlėse.

Toliau kelionę tęsdami po Gaujos nacionalinį parką vykome į į vieną iš keisčiausių Latvijos ir visos Šiaurės Europos istorijos paminklų – Airašių „Ežero pilį“, pastatų kompleksą virš ežero. Čia apžiūrėjome ant polių suręstus pastatus, įsijautėme į protėvių gyvenimo būdą ir pabandėme įspėti, kas juos vertė statytis namus virš vandens. Po pažinties su protėvių istorija keliavome į Lygatnę, turtingą gamtos

perlais – smiltainio uolomis ir urvais. Bene didžiausia Lygatnės kaimelio įžymybė – Luztūžio skardis, atsiveriantis ties sraunia Ligatnės upės kilpa. Vietiniai gyventojai nuo seno kasdavo urvus,

kuriuose įsirengdavo rūsius. Skardyje, net keliais aukštais išraustuose urvuose jie laikydavo daržoves, kitas gėrybes. Laipteliais užkilę į skardžio viršų apžvelgėme atsiveriančią gražią Lygatnės apylinkių panoramą. Lygatnė nuo seno garsėja ne tik popieriaus gamyba, bet ir vyno rūsiais. Jau penkta vyndarių karta puoselėja kažkada protėvių pradėtas vyndarystės tradicijas. Išvykos pabaigai, užsukome į vyndarių parduotuvėlę – kaipgi sugrįšti į namus be lauktuvių.