2024 m. lapkričio 13-14 d.
Po įtempto vasaros sezono pagaliau suradome laiko pasižvalgyti po Klaipėdą bei Kuršių neriją. Vienas iš išvykos tikslų – DVIRAČIŲ STOTELĖS veiklų plėtra ateinančiais metais su SAUGAUS EISMO MOKYKLĖLĖS dalyviais – Švenčionėlių ir Švenčionių vaikų dienos centrų vaikais – Kuršių nerijoje išbandant įgytas žinias bei įgūdžius keliaujant dviračiais ilgiausiu Lietuvoje naujai įrengtu dviračių taku „Smiltynė – Neringa“ (50 km).
Išvykos metu nuo 52 metrų Parnidžio kopos grožėjomės Grobšto gamtos rezervate esančių pustomų kopų vaizdais, atsiveriančia Nidos gyvenvietės panorama ir vakaruose audringai banguojančia Baltijos jūra. Susipažinome su išskirtiniu Nidos miesteliu, ir užsukę į informacinį centrą išsiaiškinome vaikų grupės apgyvendinimo galimybes šiame gamtos kampelyje.
Didelį įspūdį paliko šalia Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios XIX–XX a. Nidos etnografinės kapinės, kuriose iki šiol išlikę Kuršių nerijai būdingi krikštai – viena archajiškiausių antkapinių paminklų formų Lietuvoje. Įdomu ir tai, kad gaminant vyrų krikštus naudotas vyriškos giminės medis – ąžuolas, beržas, uosis, o moterų – moteriškosios: eglė, drebulė, liepa. Vyrų krikštuose būdavo išpjaustomi žirgų galvų, augalų ar paukščių motyvai, o moterų antkapiniuose paminkluose šalia paukščių galima pamatyti augalų ir širdies formas. Krikštą Mažosios Lietuvos lietuvininkai visada statydavo mirusiojo kojūgalyje, kad paskutiniojo teismo dieną keldamasis jis turėtų už ko nusitverti.
Išvykos metu grožėjomės Juodkrantės, Pervalkos vilų/namų architektūra, šiam kraštui būdingomis pastatų spalvomis. Smagiausia buvo tai, kad Kuršių nerijoje sutikome ir briedžių šeimyną.
Nors ir lyjant lietui bei pučiant stipriam vėjui, keliaudami Naglių gamtinio rezervato pažintiniu taku grožėjomis stulbinančio grožio Pilkųjų kopų peizažu – kopos uždengtos tarsi boluojančiu kilimu… Nuo supustytų Pilkųjų smėlio kopų bei apžvalgos bokštelio atsiveria įspūdinga panorama – vienoje pusėje matyti Kuršių marios, o kitoje – banguojanti Baltijos jūra ir pajūrio pušynų žaluma. Sunku patikėti, kad šį tobulą gamtos paveikslą sukūrė gamta.
Naglių gamtinis rezervatas saugo vieną liūdniausių Kuršių nerijos istorijų. 1675–1854 metais čia buvo užpustytas Naglių kaimas, kuris savo vietą keitė net kelis kartus, tačiau dabar glūdi giliai po smėliu.
Nors ir permerkti stipraus lietaus, varvančiais drabužiais į automobilį sugrįžome emociškai „pakrauti“ ir teko pasidžiaugti, kad dar savo krepšiuose turime sausų drabužių…
Dar vienas iš ryškesnių šios išvykos elementų – apsilankymas Klaipėdos ŽVEJŲ RŪMUOSE vykusiame XVI šalies teatrų festivalio JAUNATIS Priekulės Ernsto Vicherto teatro spektaklio premjeroje BUŠĖ, sukurtoje pagal Ievos Simonaitytės apysaką „Pikčiurnienė“. I. Simonaitytės aprašyta ir spektaklio metu atskleista jaudinanti kelionė per žmogaus likimus ir jausmus, tai ne tik keturių seserų gyvenimo drama, bet ir atpažįstama istorija apie vidinius išbandymus, kasdienybę bei švelnią ironiją, lydinčią gyvenime.
Dėkojame išvykos vadovui – gidui, Centro direktoriui Kęstučiui Lisauskui už išsamią ir mums prieinamai pateiktą informaciją apie šio krašto istoriją, reljefą, pažintinius gamtos ir kultūros paveldo objektus.
