+370 387 44368 - +370 612 50105 kaltanenu.utc@kaltanenai.eu

Login

Sign Up

After creating an account, you'll be able to track your payment status, track the confirmation and you can also rate the tour after you finished the tour.
Username*
Password*
Confirm Password*
First Name*
Last Name*
Birth Date*
Email*
Phone*
Country*
* Creating an account means you're okay with our Terms of Service and Privacy Statement.
Please agree to all the terms and conditions before proceeding to the next step

Already a member?

Login
+370 387 44368 - +370 612 50105 kaltanenu.utc@kaltanenai.eu

Login

Sign Up

After creating an account, you'll be able to track your payment status, track the confirmation and you can also rate the tour after you finished the tour.
Username*
Password*
Confirm Password*
First Name*
Last Name*
Birth Date*
Email*
Phone*
Country*
* Creating an account means you're okay with our Terms of Service and Privacy Statement.
Please agree to all the terms and conditions before proceeding to the next step

Already a member?

Login

Palei Baltijos Jūrą

Rugsėjo 23, 24, 25 d. keliavome per Žiemgalą, Kuršą, Žemaitiją. Didžioji dalis maršruto vedė palei Baltijos jūrą. Jūra viena, bet kokia ji skirtinga… Šį kartą ji mus pasitiko dvelkianti ramybe, tokia didinga ir paslaptinga.
Kelionės metu susipažinome su Žeimelio miesteliu, kuris įsikūręs Latvijos pasienyje. Toliau kelionę tęsėme jau Latvijoje. Apsilankėme Jelgavoje, Kemeryje, Jūrmaloje, Kolkos rage, Venspilyje. Antrąją diena, plačiau susipažinę su Venspiliu, keliavome tolyn link Kuldygos. Kuldygos miestelis sužavėjo savo senamiesčiu su siauromis gatvelėmis, plačiausiu Europoje kriokliu. Viena iš svarbiausių miesto vertybių yra XIII a. nereguliarus miesto išplanavimas su siauromis gatvelėmis ir XVII-XIX a. senamiesčio užstatymu – tikra retenybe, neretai vadinama „paskutiniuoju miestelių perlu Baltijos šalyse“. Liepoją pasiekėme jau sutemus. Susipažinę su miesteliu, pasivaikščioję pajūriu bei atsisveikinę su Latvija, pasukome link Lietuvos. Ne veltui sakoma, kad visur gerai, namuose geriausia. Šventojoje pasijutome kaip namuose. Ir miestelis savas, ir jūra sava. Nuostabus rytas Šventojoje – ramybe alsuojančios gatvės, saule nutviekstas pajūris, į jūrą žvelgiančios „Žvejo dukros“, laukiančios iš žvejybos sugrįžtančio tėvo… Visa taip artima ir sava. Papietavę patraukėme link namų. Pakeliui apsilankėme Salantuose, Orvidų sodyboje, Mosėdyje, Skuode, Mažeikiuose. Papilėje, viename seniausių Žemaitijos miestelių, mūsų laukė gidė – Simono Daukanto muziejaus muziejininkė Rūta. Susipažinę su muziejumi, miesteliu, bažnyčia, pakeliavę pažintiniu taku kopėme į piliakalnius bei apžvalgos bokštą, nuo kurio atsivėrė miestelio bei Ventos slėnio vaizdai. Didelį įspūdį paliko ant piliakalnio įsikūrusios kapinaitės. Atsisveikinę su gide Rūta, skubėjome link namų, nes laukė dar tolimas kelias… Sustojimas Šiauliuose ir visos kelionės metu pamatytų vaizdų, išgirstos informacijos dėliojimas į „lentynėles“… bei minčių jūra – kaip tai galėtumėm pritaikyti savo darbe, savo aplinkoje, kaip tai galėtumėm perteikti kitiems…