Projekto „Lietuvos nepriklausomybė už „demarkacinės“ linijos. Švenčionių kraštas“ renginiai – duoklė Švenčionių kraštui ir jo istorijai
Šių metų vasarą ir rudenį Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centras (toliau – Centras) organizavo projekto „Lietuvos nepriklausomybė už „demarkacinės“ linijos. Švenčionių kraštas“, finansuojamo Kultūros paveldo departamento lėšomis, renginius siekdamas skatinti savo krašto visuomenę geriau pažinti artimosios aplinkos kultūros paveldą, priminti svarbiausius Švenčionių krašto istorinius įvykius bei stiprinti patriotiškumo dvasią akcentuojant itin prasmingas mūsų krašto praeities pamokas. Dar viena maža detalė: šio projekto veiklos darniai susijungė su kitu Centro įgyvendinamu sumanymu – organizuojamais ciklo ,,Šimtas žygių Lietuvai“, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, renginiais.
Pirmasis projekto „Lietuvos nepriklausomybė už „demarkacinės“ linijos. Švenčionių kraštas“ renginys įvyko dar vasarą: liepos 18 d. Adutiškio ir Švenčionėlių vaikų dienos centrų lankytojai dalyvaudami pažintinėje išvykoje į kaimo turizmo sodybą ,,Šaminiai“ išsiruošė į žygį dviračiais maršrutu Nauji Šaminiai – Kaltanėnai. Bekeliaudami jaunieji renginio dalyviai aplankė Kretuonių kaimą, įsikūrusį dar iki Valakų reformos. Kretuonys – vienintelis gatvinis kaimas Aukštaitijos nacionaliniame parke, paskelbtas etnoarchitektūriniu. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose šis kaimas paminėtas 1738 m. Ašmenos pavieto Pakretuonės seniūnijos (starostijos) inventoriuje. Be to, Kretuonys iki pat Lenkijos ir Lietuvos valstybės žlugimo priklausė karaliui. Šaltiniuose nurodoma, kad Kretuonys ir gretimi kaimai (Varkaliai, Trebučiai) 17-18 a. priklausė Pakretuonės seniūnijai, šie kaimai vadinami ,,karališkais“. Susipažinę su Kretuonių atsiradimo istorija, žygeiviai užsuko į autentišką A. Tijūnėlio etnografinę sodybą, kur juos pasitiko šios sodybos šeimininkė Genovaitė Tijūnelytė – Terlikovska vaizdžiai papasakojusi apie aukštaitiško kaimo, tarmiškai vadinamo ,,ūlyčia“, gyvenimą, sodybos pastatų išdėstymo ypatumus bei atskleidė įdomesnes rytų aukštaičių buities detales.
Prabėgus vasarai, jau rugsėjo 21 ir 22 d., organizuoti kiti du projekto renginiai, kurie buvo skirti Europos paveldo dienoms paminėti. Rugsėjo 21 d. žygyje dviračiais ,,Šimtmečio objektai Lenkijos okupuotame krašte“ dalyvavę Švenčionių r. Pabradės ,,Ryto“ gimnazijos 8-12 klasių mokiniai susipažino su Labanoro girios (Kiauneliškio) kautynių vietomis, o šio krašto istorinį palikimą, jo svarbą bei pokario laisvės kovų Švenčionių krašte detales jiems atskleidė Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centro direktorius Kęstutis Lisauskas ir Pabradės ,,Ryto“ gimnazijos istorijos mokytoja Danguolė Grincevičienė. Po to mokiniai nuvyko į Linkmenų miestelį (Ignalinos r.), kur šalia buvusiai demarkacinei (administracinei) linijai tarp Lietuvos ir Lenkijos pažymėti skirto paminklo susitiko su Linkmenų kaimo bendruomenės atstovais bei vietiniais kraštotyrininkais: Antanu Žilėnu ir Maryte Alesionkiene. Susitikimo su Švenčionių rajono mokiniais metu A. Žilėnas priminė 1919 m. istorinius įvykius bei jų rezultatą – nusitęsusias demarkacinės (administracinės) linijos ribas bei į dvi dalis padalinto Linkmenų miestelio gyvenimą lenkų okupacijos metais… Be to, jaunajai kartai, besidominčiai šio krašto istorija, jis dar pristatė ir savo knygą ,,Parubežys ir parubežiniai“, o Linkmenų kaimo bendruomenės atstovė M. Alesionkienė prisiminė ne tik kaimo kryžiaus, bet ir paminklo, skirto buvusiai demarkacinei (administracinei) linijai atminti, statymo detales bei jo atidengimo akimirkas.
Rugsėjo 22 d. organizuotos išvykos autobusu ,,Po Švenčionių krašto šimtmečio objektus“ metu pristatyti reikšmingiausi Švenčionių rajono šimtmečio objektai, liudijantys švietimo ir kultūrines veiklas, lietuviškų draugijų veiklą, istorinius įvykius, visuomenės veikėjus bei jų indėlį palaikant lietuvybę ir nepriklausomybės siekį Švenčionių krašte Lenkijos ir sovietinės okupacijos laikotarpiais. Šiame renginyje dalyvavę įvairaus amžiaus Švenčionių rajono visuomenės atstovai susipažino su Kaltanėnų miestelio – urbanistikos paminklo – istorija (rašytiniuose šaltiniuose Kaltanėnai pirmąkart paminėti 15 a. 4 dešimtmetyje ir siejami su Narbutų gimine. Be to, Kaltanėnai – didžiausia Aukštaitijos nacionalinio parko gyvenvietė), Kaltanėnų Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčia (ši bažnyčia – valstybės saugomas architektūrinis paminklas. Pirmoji bažnyčia Kaltanėnuose pastatyta dar 17 a. viduryje, o dabartinė – 1903–1909 m.), čia palaidoto kunigo, teologijos mokslų daktaro, profesoriaus, Sibiro tremtinio Norberto Skurkio kapu. Keliaudami toliau užsuko į Borovkos vandens malūną, aplankė kelis Reškutėnų krašto pažintinius objektus: ,,Ryto“ draugijos Reškutėnų pradžios mokyklos pastatą (šiame pastate dabar įsikūręs Nalšios muziejaus filialas. 1918 m. ,,Ryto“ draugijos Švenčionių skyrius įsteigė Reškutėnuose lietuvišką pradžios mokyklą, kuri buvo įsikūrusi kaimo gyventojo namuose, o 1930 m. draugija savo lėšomis pastatė pastatą, kuriame mokykla veikė iki 1963 m. 1974 m. mokytojo Izidoriaus Kazakevičiaus iniciatyva šiame pastate įkurtas Reškutėnų muziejus), Lygumų apžvalgos bokštą, nuo kurio kaip ant delno matyti gražuolis Kretuono ežeras ir kiti šių apylinkių ežerai, bei Žaugėdos upelio krante pastatytą paminklą Vytautui Didžiajam (1930 m. šį Reškutėnų paminklą pastatė vietinis jaunimas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto 500-ųjų mirties metinių proga). Po to renginio dalyviai pasiekė Švenčionėlius, kur sužinojo Švenčionėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčios istoriją ir aplankė šventoriuje amžino poilsio atgulusio jos statytojo, kunigo, Lietuvos Helsinkio grupės nario Broniaus Laurinavičiaus kapą bei susipažino su Švenčionėlių mieste stovinčiu namu, kuriame veikė lietuviškos draugijos. Dar vėliau, jau nuvykę į Strūnaitį, susitiko su šio kaimo bendruomenės atstovais klausydami pasakojimo apie jų gimtojo krašto istoriją, Naujo Strūnaičio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, vandens malūną bei susipažindami su Seno Strūnaičio mokyklos pastatų kompleksu. Taip pat šios išvykos dalyviai aplankė Švenčionių katalikų kapinėse palaidoto kunigo, profesoriaus, visuomenės veikėjo Jono Skruodžio kapą, susipažino su Švenčionių ,,Ryto“ draugijos lietuvių gimnazija bei Modžiūnų girininkijos administraciniu pastatu. Svarbu paminėti faktą, kad pristatant šiuos ryškius Švenčionių krašto šimtmečio objektus Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centrui noriai talkino Švenčionių rajono švietimo pagalbos tarnybos direktorė Elena Kadzevičienė, Kaltanėnų kaimo bendruomenės pirmininkas Algirdas Breidokas, Nalšios muziejaus Reškutėnų filialo vedėja Viktorija Lapėnienė, Švenčionėlių progimnazijos istorijos mokytoja metodininkė Nijolė Kapačinskienė, Strūnaičio seniūnijos seniūnė Rita Jastremskienė, kaimo bendruomenės atstovė Gerda Urbonienė bei kiti šios bendruomenės nariai.
Rudeniui įsibėgėjus ir toliau nuosekliai tęsiant projekto veiklas, spalio 14 d. organizuota pažintinė ekskursija po Aukštaitijos nacionalinį parką: lydimi šio parko vyr. specialistės Giedrės Šukytės, projekto dalyviai susipažino su Palūšės Šv. Juozapo bažnyčios kompleksu ir greta šios šventovės palaidoto veiklaus lietuvių švietėjo ir organizatoriaus Nikodemo Vaišučio asmenybe, paminklu vargonininkui, dainininkui, dirigentui, pedagogui, kompozitoriui ir kultūros veikėjui, pirmosios lietuvių nacionalinės operos kūrėjui Mikui Petrauskui atminti (keletas detalių apie šį pažintinį objektą: lyros pavidalo paminklas kompozitoriui Mikui Petrauskui pastatytas kompozitoriaus gimtinėje minint 100-ąsias jo gimimo metines. Būtent ekskursijos dieną, spalio 14-ąją, Palūšės bažnyčioje buvo minimos 145-osios kompozitoriaus gimimo metinės). Po apsilankymo Palūšėje projekto dalyviai pasiekė Tauragnų miestelį ir Taurapilį, nuo Šiliniškių apžvalgos bokšto žvalgėsi į auksinio rudens įrėmintą Aukštaitijos peizažą, dar vėliau klausėsi pasakojimo apie Ginučių vandens malūną stabtelėję susipažinti su šiuo inžinerinio kultūros paveldo objektu, statytu 19 a. antroje pusėje, bei aplankė Lūšių, Asalnų ir Dringykščio tarpuežeryje prisiglaudusį gatvinį Meironių kaimą, kuris mena lenkų okupacijos metais čia besidriekusią ,,demarkacinę“ liniją…
Spalio 20 d. organizuotas paskutinis projekto renginys – pažintinė ekskursija į Giedraičius ir kitas Lietuvos pasipriešinimo vietas Lenkijos užpuolimo metu. Jos metu dalyviai turėjo puikią progą susipažinti su Dubingių miesteliu, Asvejos regioninio parko lankytojų centru, šio parko gamtines bei kultūrines vertybes pristatančia ekspozicija, Radvilų rūmų liekanų ekspozicija (Dubingių piliavietėje) ir evangelikų reformatų bažnyčios vieta, kur buvo palaidoti septynių Radvilų dinastijos palikuonių palaikai, bei kt. objektais. Su žymiąja Radvilų gimine bei iškiliausiomis jos asmenybėmis, palikusiomis ryškų pėdsaką ne tik Dubingių krašto, bet ir visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje, projekto dalyvius supažindino šio parko vyr. specialistė Laura Leškevičiūtė.
Toliau kelionės maršrutas nusitęsė link Giedraičių miestelio, kurio centre juos pasitiko Molėtų krašto gidė, istorijos mokytoja Anželika Laužikienė. Ji entuziastingai bei įdomiai pateikė Giedraičių miestelio istoriją išryškindama 19 a. pabaigos – 20 a. pirmos pusės istorinius įvykius, pristatė švietėjiška veikla garsėjusią Giedraičių giminę bei kitas ne tik šiam kraštui, bet ir visai šaliai nusipelniusias asmenybes, puoselėjusias ne vien lietuviškumo, bet ir humaniškumo dvasią kitataučių atžvilgiu. Viešėdami Giedraičiuose ekskursijos dalyviai susipažino su Šv. Baltramiejaus bažnyčia ir varpine bei miestelio centre stovinčiu paminklu ,,Kariams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m.“, menančiu dramatiškus 20 a. pirmos pusės istorinius įvykius, kai Lietuvos kariuomenės savanoriai ir eiliniai stojo į lemtingus mūšius už Lietuvos laisvę su Lenkijos kariuomenės generolo L. Želigovskio vadovaujamais daliniais, kad sustabdytų jos veržimąsi į Lietuvos gilumą. Taip pat čia pat esančiose miestelio kapinėse projekto dalyviai aplankė karių, kritusių kovose už nepriklausomybę, amžino poilsio vietas. Šiame krašte vykusios itin aktyvios pasipriešinimo kovos prieš okupaciją tragedijomis pažymėjo daugelio šeimų likimus palikdamos svarbų liudijimą, kad Lietuvos laisvė – didžiausia vertybė, o jos siekiančiųjų narsa ir pasiaukojimas – pavyzdys dabarties ir ateities kartoms.
Atsisveikinę su rudens rimtyje paskendusiais Giedraičiais, renginio dalyviai pasuko Videniškių pusėn: Videniškiai – nedidelis miestelis netoli Molėtų, 17-18 a. tapęs svarbiu kultūros ir dvasinio gyvenimo centru, kuriame buvo įkurtas reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolynas. Su jo istorija (šis vienuolynas – Molėtų krašto muziejaus padalinys) bei šv. Lauryno bažnyčia projekto dalyvius supažindino Videniškių muziejaus gidė Virginija Bareikienė.
Sparčiai trumpėjanti rudens diena ekskursijos dalyviams neleido pamiršti, jog reikia suspėti užsukti ir į Molėtų turizmo ir verslo informacijos centrą bei susipažinti su čia veikiančia virtualia edukacine erdve „Molėtai kitaip“: su virtualios realybės technologijos šalmais renginio dalyviai nusikėlė beveik 3 tūkstančius metų atgal ir žingsnis po žingsnio virtualioje realybėje keliavo iki dabartinių laikų (senovės polinė gyvenvietė ant Luokesų ežero; Livonijos ordino antpuolis prieš Liesėnų pilį; Jogaila ir Molėtų vardo paminėjimas; Barboros Radvilaitės pokalbis su broliu; 20 a. žydų prekybos namai; Nepriklausomybės kovos – Giedraičių mūšis; Lietuvos etnokosmologijos muziejus ir kt.). Belieka pridurti, kad toks patrauklus ir modernus šio krašto istorijos pateikimas (beje, šios animuotos istorinės kelionės turinys, prikeliant iš užmaršties praeitį, ją atkuriant, parengtas pagal istorikų, archeologų rekomendacijas) labai patiko visiems ekskursijos dalyviams.
Apibendrinant visus įvykusius projekto „Lietuvos nepriklausomybė už „demarkacinės“ linijos. Švenčionių kraštas“ renginius, norisi dar kartą pacituoti mūsų tautos visuomenės veikėjo, švietėjo, vieno svarbiausių nepriklausomybės siekėjo Jono Basanavičiaus išsakytą mintį: Tauta, nežinanti praeities, neturi ateities. Ši sentencija teprimena mums, ko niekada nevalia pamiršti: turime gerbti savo šalį ir jos praeitį, nes tai – mūsų savastis, kurią privalome perduoti ateities kartoms siekdami išlikti kaip tauta, neišnykstanti iš žmonijos istorijos.
