Ruduo – metas, kai gamta pati kviečia į kelionę. Ir visai nesvarbu, kiek kilometrų numinsi. Svarbiausia – nepralėkti pro šalį nepastebėjus, kaip gražiai ruduo nuspalvino mūsų gimtąjį kampelį – Aukštaitiją. Juk kartais didžiausias kelionės atradimas yra tiesiog sustoti ir pasigrožėti tuo, kas mus supa.
Spalio 15 ir 16 dienų popietėmis būtent į tokias keliones dviračiais rudens lapų nuklotais takais Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centras kvietė ne tik Saugaus eismo mokyklėlės vaikus, bet ir visus, kuriems patinka keliauti dviračiu ir leisti laiką gamtoje.
Spalio 15-osios žygio maršrutas vedė Karaliaus Mindaugo keliais (spalio 14-oji – Karaliaus Mindaugo vardadienis) nuo Pavajuonio link Jukiškės per Rėkučių, Perveniškės, Reškutėnų, Raudonės ir Vaiciukiškės kaimus.
Kelionės metu grožėjomės gražiai tvarkomomis kaimų sodybomis, darželiuose vis dar žydinčiais jurginais, nuo Lygumų apžvalgos bokšto atsiveriančiais vaizdais. Kažkaip viskas taip miela, gražu ir artima – ne tik gamta, bet ir sutikti vietiniai žmonės. Buvome maloniai priimti Ričardo ir Daivos Reškutėnų tradicinių amatų centre, užsukome ir į Juozapo Jakšto sodybą, kurios šeimininkas svetingai mus sutiko ir aprodė savo valdas. Tokie susitikimai kelionei suteikia dar daugiau jaukumo ir šilumos.
Spalio 16-ąją išvykome pasižvalgyti po Uteną, išbandyti miesto dviračių takus, pasigrožėti prie Dauniškio ir Vyžuonaičio ežerų įrengtomis poilsio erdvėmis, pritaikytomis įvairaus amžiaus žmonėms. Sutikome daug nepažįstamų, bet besišypsančių žmonių – ir vyresnio amžiaus, ir jaunų šeimų su mažamečiais vaikais, besidžiaugiančių galimybe laisvalaikį leisti gamtoje. Ir kaip nepasinaudoti tokiu puikiu oru, nepasimėgauti šiltais saulės spinduliais, kurie rudenį mus ne taip jau dažnai palepina!
Dvi popietės, du skirtingi maršrutai, bet tas pats kelionių džiaugsmas. Vienur – ramūs Aukštaitijos kaimai, jaukios sodybos ir nuoširdūs žmonės, kitur – miesto parkai, ežerų pakrantės ir gražiai sutvarkytos poilsio erdvės. Ir visur tas pats ruduo, dovanojantis tiek spalvų, šviesos ir gerų emocijų.
O labiausiai džiugina tai, kad norinčių keliauti, pažinti ir atrasti vis dar netrūksta. Juk nebūtina važiuoti kažkur toli, kad pamatytum ką nors gražaus. Kartais užtenka sėsti ant dviračio, išvažiuoti iš namų ir dar kartą įsitikinti, kokiame gražiame krašte gyvename.
Kol ruduo dar lepina spalvomis ir saule – keliaukime, grožėkimės ir džiaukimės tuo, ką turime!
