Lapkričio 19-ąją Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centras organizavo galbūt jau šiais metais paskutinę MAŽĄJĄ KELIONĘ KARTU – renginių ciklo „Vilniaus istorinių apylinkių takais“, skirto Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų metams – VILNIAUS VERKIŲ KALVARIJOS.
Šį nuostabų sekmadienio rytą, Vilnius mus pasitiko dvelkiantis rudeniška vėsa bei alsuojantis ramybe. Lydimi gidės Rolandos keliavome Vilniaus Kalvarijų kryžiaus keliu, kuris įrengtas gražiame gamtiniame kraštovaizdyje – stačiais šlaitais ir giliomis raguvomis išraižytame, mišku apaugusiame Neries slėnyje ir Cedrono/Kedrono upelio slėnio šlaituose. Keliaudami gėrėjomės nuostabiu kalvotu kraštovaizdžiu, šimtamečiu pušynu, pro šią teritoriją tekančiu Cedrono/Kedrono upeliu bei netoliese esančiu šaltiniu. Nesitikėjome, bet kartu ir nudžiugome, kad ankstyvą sekmadienio rytą šiame unikaliame parke sutikome daug įvairaus amžiaus vilniečių, atėjusių pailsėti, pakvėpuoti šimtamečių eglių ir pušų aromatu, pasimankštinti, pabėgioti, pasivaikščioti. Tiesiog gamtos oazė pačiame Vilniaus mieste priklausanti Verkių regioniniam parkui.
Vilniaus Verkių Kalvarijų plotas užima apie 140 ha: pietinėje dalyje prasideda ties Žirmūnais, rytinėje pusėje ribojasi su Neries upe, vakarinėje – palei Kalvarijų gatvę, šiaurinėje dalyje siekia Jeruzalės mikrorajoną. Tai 7 kilometrų ilgio Kryžiaus kelias, kuriame išsidėstę Nepriklausomybės laikais atkurtos koplyčios ir vartai. Pagal ansamblio plotą Verkių Kalvarijos priskiriamos patiems didžiausiems Kryžiaus kelių kompleksams. Tokių Europoje tik keletas: du Lenkijoje ir vienas Italijoje. Ši vietovė yra paskelbta Kalvarijų memorialiniu draustiniu.
Bendras šio kelio ilgis, atstumai tarp stočių žingsniais ir netgi pėdomis atitinka Šventosios žemės realijas. Čia įrengta 20 mūrinių koplyčių, tiltas per Cedrono/Kedrono upelį, 1 mūriniai ir 7 mediniai vartai, trys stotys įrengtos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje. Pagrindinė ansamblio dominantė – Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia – simbolinis Golgotos kalnas.
Prieš išvykdami į namus dar pasivaikščiojome po Verkių dvaro sodybos teritoriją, grožėjomės ne tik išlikusiais dvaro pastatais, bet ir nuo įrengtos regyklos atsiveriančia panorama į Neries upę, Trinapolio bažnyčią, didelius miškų masyvus, Verknės upelį…
