Žygis dviračiais link Ščiūro rago

Džiaugiamės turėdami puikias Švenčionėlių vaikų dienos centro bendruomenės šeimas, kurios susijungę į vieną bendrą šeimą dalyvauja Centro organizuojamuose renginiuose. Šiais metais, minėdami šeimos dieną, nusprendėme kartu pakeliauti dviračiais nuo Mindūnų link Ščiūro rago, kur susilieja Juodieji ir Baltieji Lakajai.

Apsilankę Ežerų žvejybos muziejuje bei Antano Truskausko medžioklės ir gamtos ekspozicijoje, papietavę kavinėje „Vilkasalė“, krapnojant lietučiui, patraukėme link Mindūnų apžvalgos bokšto. Gerokai virš pušų viršūnių iškilęs Labanoro regioninio parko bokštas atrodo tarsi švyturys žaliuojančioje jūroje, kur žvelgiant tolyn ošia nesibaigiantys miškai. Vaizdas pasikeičia atsisukus į pietvakarius, kur Lakajų kraštovaizdžio draustinio saugomi telkšo Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerai. Pasižvalgę iš aukštybių keliavome toliau, nes mūsų laukė dar ne vienas kilometras, o ir oras buvo labai permainingas – lietų keitė saulutė, o saulutę ir vėl lietus… Bet mums tai netrukdė ir mes „skriejome“ dviračiais tolyn link tikslo – vietos, kur susitinka broliai ežerai. Labai rūpėjo pakeliauti pažintiniu Ščiūro rago pažintiniu taku, kuris garsėja savo unikalumu. Juk šią vietą mėgstama vadinti Šiaurės Lietuvos Kuršių Nerija. Pagaliau pasiekėme taką, kuris mus vedė per unikalią gamtos vietovę – Ščiūrio ragą – ir kvietė ten ieškoti dvasios Lakajos. Aštuoni kilometrai gražiųjų Labanoro miškų, o kylantys ir besileidžiantys Juodųjų ir Baltųjų Lakajų ežerų krantai prieš akis atvėrė nuostabius vaizdus. Pakeliui gausu poilsio stotelių, suoliukų, informacinių ir interaktyvių pažintinių stendų. Ši vieta mus labai sužavėjo ir pasijutome tarsi kažkur prie marių, o gal pajūry… Toliau kelionę link Kertuojų ežero tęsėme automobiliais. Kelionę baigėme ant Kertuojos piliakalnio, kuris stūkso ant įspūdingo Kertuojų ežero, dar vadinamo Labanoro jūra, kranto.

Dar kartą turėjome galimybę įsitikinti, koks gražus mūsų gimtasis kraštas, kokia nuostabi bei unikalia gamta ir kaip smagu keliauti kartu…