Keliavome po poeto Antano Baranausko apdainuotą Anykščių kraštą

Lapkričio 21-ąją keliavome po poeto Antano Baranausko apdainuotą Anykščių kraštą. Lankantis šiame krašte visada galima atrasti kažką savito bei naujo. Šią išvyką skyrėme rašytojo A. Baranausko 190-osioms gimimo metinėms.

Ekskursiją A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje pradėjome nuo muziejaus parodų salėje eksponuojamos nuolatinės tautodailininko Stanislovo Petraškos (1935-2009) akmens paveikslų parodos. Norėdamas įamžinti savo tėvynės peizažus ir Lietuvos tautinius simbolius, tapytojas panaudojo unikalią tapybos akmeninėmis dulkėmis techniką, būdingą tik šiam dailininkui. Tai kažkas unikalaus. Paveikslai savo išskirtinumu užbūrė kiekvieną iš mūsų.

Ekskursiją tęsėme A. Baranausko klėtelėje, pastatytoje 1826 m. Tai pirmasis memorialinis muziejus Lietuvoje. Čia 1858-1859 m. vasaromis poetas parašė himną Lietuvos praeičiai – poemą „Anykščių šilelis“, o dabar saugomi ir eksponuojami autentiški A. Baranausko ir jo šeimos baldai, buities daiktai, knygos.

Lankydamiesi rašytojo A. Žukausko-Vienuolio memorialiniame name–muziejuje – buvusiuose miestelio inteligentų namuose, kuriuose persipynė vaistininko pareigos ir rašytojo pašaukimas, Anykščių istorijos šimtmečiai ir Kaukazo tradicijos susipažinome su čia saugoma autentiška rašytojo buities ir kūrybos erdve. Aplankėme sodelyje esantį A. Vienuolio kapą.

Toliau pažintį su Anykščiais tęsėme lydimi kraštotyrininko, muziejininko, literato, tautodailininko, visuomenininko Raimondo Guobio.

Aplankę pažintines Anykščių vietas nuvykome į Niūronių kaime įsikūrusį Arklio muziejų, kur mūsų laukė edukacinė duonos kepimo programa „Duonelės kelionė“. Išsikepę duonelės, užsukę į Siauruko stotį patraukėme link namų trumpam sustoję Svedasuose prie Vaižganto paminklo.

Grįžome kupini įspūdžių, naujų patyrimų ir stipresnio ryšio su Anykščių krašto istorija. Ši išvyka priminė, kad tikrai nuostabūs dalykai slypi visai šalia – tereikia noro juos pamatyti ir pažinti.