Lapkričio 12 d. pradėjome renginių ciklą „Kurlink mane neša upės tėkmė: Žeimena – Vilnelė – Neris“.
Pirmasis žygis vedė į Naująją Vilnią – vietovę, kuri daugeliui žygeivių iki šiol buvo pažįstama tik kaip pramoninis rajonas, o ne kaip kultūrinio ir istorinio paveldo kupinas miestelis. Ne vienas svarstė: ką gi čia galima pamatyti? Žygio vadovas Kęstutis Lisauskas ir nežadėjo „stebuklų“, tačiau nuoširdžiai papasakojo apie Naujosios Vilnios susiformavimą, geležinkelio atsiradimo istoriją, pasidalijo čia gyvenusių ir dirbusių žmonių prisiminimais.
Žygeiviai kelionę pradėjo seniausioje miestelio dalyje, kur aplink istorinę geležinkelio stotį kūrėsi pirmieji darbininkų ir geležinkeliečių namai. Čia iki šiol išlikęs senasis gatvelių tinklas ir būdingas XIX a. pabaigos architektūrinis vaizdas.
Toliau grupė žygiavo link Dievo Gailestingumo bažnyčios – šiuolaikinės, bendruomenei svarbios šventovės. Jauki ir paprasta savo forma, ji atspindi dabartinį Naujosios Vilnios gyvenimo ritmą ir aktyvią parapijos veiklą.
Vienas įspūdingiausių žygio momentų buvo pažintis su Vilniaus psichiatrijos ligoninės kompleksu. XIX a. pabaigoje kaip karo ligoninė statyti masyvūs mūriniai pastatai, apsupti senų medžių ir išlaikę savo autentiškumą, žygeivius sužavėjo didingumu. Neoromanikos ir neogotikos elementų derinys kartu su parko aplinka kuria išskirtinę, savotiškai mistišką atmosferą.
Žygio maršrutas tęsėsi link vienos ryškiausių miestelio ikonų – Šv. Kazimiero bažnyčios. Neogotikinė raudonų plytų šventovė, pastatyta XX a. pradžioje, yra vienas svarbiausių Naujosios Vilnios architektūrinių akcentų. Smailiaarkiai langai ir elegantiški bokšteliai suteikia miesteliui atpažįstamą siluetą.
Kelionės metu žygeiviai taip pat stabtelėjo prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvės, menančios carinės Rusijos laikotarpį. Nors į vidų nebuvo užeita, išorė leidžia pajusti tradicinę stačiatikių architektūrą. Ši nedidelė, bet savita šventovė ilgus metus telkė geležinkeliečių ir darbininkų bendruomenę.
Žygio pabaigoje grupė užsuko prie „Dūmų fabriko“ – vieno svarbiausių Naujosios Vilnios pramonės istorijos liudytojų. Pastatas – kuriame įrengta renginių ir kūrybinė erdvė „Dūmų fabrikas“ – XIX a. pabaigoje statytas dalgių fabriko kompleksas Naujojoje Vilnioje, kuris XX a. pradžioje gamino švediško plieno dalgius („litovkas“) ir buvo vienas didžiausių tokio tipo fabrikų pasaulyje.
Žygio metu netrūko pokalbių, žinių pasidalijimo ir naujų atradimų. Dalyviai pripažino, kad Naujoji Vilnia pasirodė daug įdomesnė, nei buvo įsivaizdavę – tai rajonas, kuriame dera pramonės paveldas, istorija, gamta ir įvairių kultūrų pėdsakai.
Pirmasis žygis tapo įkvepiančia renginių ciklo pradžia ir paskatino su nekantrumu laukti kitų susitikimų, kurie ves toliau upių tėkme – link Vilnelės ir Nerimi pažymėtų maršrutų.
