„Vilnius turi labai stiprią savo dvasią, įeidamas į Katedros aikštę jauti lyg grįžtum į namus ilgai nebuvęs, genius loci (vietos dvasia), kaip sakydavo senovės romėnai, kaip kartoja ne visai suprasdami, ką tai reiškia, dabar beveik visi. Ta Vilniaus dvasia labai lietuviška, nors čia nuo senų senovės gyveno įvairios tautos. Vilniaus grožį, ypatingą jo trauką gražiai yra aprašęs kadaise, XIX a., fotografas Bulhakas. Stebuklas, kad savo dvasią Vilnius išsaugojo iki šiolei…. Vilnius – aušros miestas…“ (Antanas Ramonas)
Lapkričio 12-osios išvyką pradėjome ekskursija po Antakalnio kapines, kurios kalnuotame Antakalnio pušyne įkurtos 1809 metais, tuo metu jos buvo žinomos, kaip Karių kapinės. Iš pradžių atskiri plotai buvo skirti laidoti pasauliečiams, kariams, našlaičiams ir Pirmojo pasaulinio karo dalyviams, tačiau šiandien kapinės vientisos. Viena žymiausių šių kapinių vietų – Menininkų kalnelis, kuriame ilsisi žymūs Lietuvos rašytojai, aktoriai, dailininkai, muzikantai. Vaikščiodami po šias kapines aplankėme, prisiminėme bei pagerbėme menininkų, karių, politikų, Lietuvos valdovų, sausio 13-osios aukų kapus. Padėkoję gidui Antanui, skubėjome į Užupį, kur mūsų laukė gidė Daiva bei ekskursija „Po Užupio Respubliką“. Šios ekskursijos metu pabuvojome žymiausiose ir netikėčiausiose Užupio vietose, atradome slapčiausias gatveles ir skersgatvius. Maloniai nustebino išskirtinis Meko skersvėjis, Menų inkubatorius bei nepakartojama Užupio Respublikos dvasia, kurią galima pajusti tik paklaidžiojus po šį išskirtinį Vilniaus kampelį, kuris vadinamas menininkų „respublika“, kartais lyginama su Paryžiaus Monmartro rajonu arba Kopenhagos Kristianija.