Rugsėjo 12-oji Latvijoje

Šią dieną nusprendėme pasižvalgyti po kaimyninę šalį. Kodėl būtent Latvija? Gal todėl, kad ten tikrai yra ką pamatyti, o gal todėl, kad latviai moka pristatyti savo pažintinius ir kultūros paveldo objektus kaip visumą – pradedant tvarkinga aplinka, pačiu objektu, maloniu priėmimu ir baigiant smulkmenomis informacijos centruose, kur visada galima įsigyti magnetuką ar kitą mielą prisiminimą.

Vienos dienos kelionei pasirinkome Jekabpilį ir Kuoknesę – du skirtingus miestus, kuriuos nuo amžių jungia Dauguvos upė, skirianti Sėlą ir Latgalą.

Pirmiausia aplankėme Krustpilio pilį, pirmą kartą dokumentuose paminėtą dar 1237 metais. Kelių amžių istoriją menanti pilis priklausė baronų fon Korfų giminei. Šiandien joje jau daugiau kaip 25 metus veikia Jekabpilio istorijos muziejus. Po rekonstrukcijos atgijusios salės ir erdvūs koridoriai su naujomis ekspozicijomis pasakoja miesto istoriją, o pati pilis spinduliuoja išlaikytą didybę.

Vėliau pasukome į Kuoknesę, kur mus pasitiko senovės romantika dvelkiantys pilies griuvėsiai. 1209 m. vyskupas Albertas senosios medinės pilies vietoje pastatė mūrinę, tačiau Šiaurės karo metais, 1701-aisiais, traukdamiesi saksai ją susprogdino, ir nuo tada ji taip ir liko griuvėsiais. Iki 1966 m. pilis dar stovėjo ant aukšto kalno, bet pastačius Pliavinių hidroelektrinės užtvanką, jos pamatus užliejo Dauguvos ir Persės vandenys.

Keliauti visada smagu, nes atsiveria galimybė ne tik aplankyti pažintinius objektus, bet ir per automobilio langą pasižvalgyti po Latvijos miestelius bei kaimus, stebėti jų gyvenimą iš šalies ir mintyse palyginti su savo gimtuoju kraštu…