Praeitais metais Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centras pagal 2015-2023 m. vietos plėtros strategijos priemonę „Kultūrinio savitumo išsaugojimas, tradicijų tęstinumas“ pradėjo įgyvendinti vietos projektą „Mūsų Lietuva per 30 metų“, kurio tikslas – suburti Švenčionių rajono vietos bendruomenių jaunimą, susipažinti su kitų mūsų šalies regionų vietos bendruomenių veikla užmezgant kontaktus bei bendradarbiaujant su jų jaunimu. Todėl 2020 m. spalio mėn. buvo organizuoti susitikimai su Švenčionių rajono vietos bendruomenių pirmininkais ir jaunimo atstovais, siekiant išsiaiškinti, kas jaunąją kartą domina, kas vienija, kokia patirtimi verta pasidalinti tarpusavyje siekiant savo bendruomenės gerbūvio bei stengiantis geriau pažinti mūsų šalį, kuri gerokai pasikeitė per 30 nepriklausomybės metų. Šio susitikimo metu mintimis apie būsimų projekto veiklų aktualumą noriai pasidalino susirinkusios Pabradės, Trūdų, Adutiškio, Kaltanėnų ir Švenčionėlių jaunimo bendruomenės. Na, o iki šių metų pavasario pabaigos buvo įgyvendintas ir pirmasis projekto etapas. Jo metu Švenčionių krašto jaunimas daug keliavo po savo gimtąjį kraštą dviračiais, baidarėmis, pėsčiomis. Žygių metu susitiko su Reškutėnų, Mėžionių, Kretuonių, Kaltanėnų, Ožkinių, Šakališkės ir kitų kaimų gyventojais, sužinojo apie šių kaimų išskirtinumą, savitumą bei tradicijas. Taip pat buvo organizuoti susitikimai su Švenčionių rajono kaimo bendruomenių atstovais, išvykos į Lietuvos regionus, užmegzti kontaktai su Pasvalio, Prienų, Kupiškio krašto bendruomenėmis, numatytos bendros veiklos ateityje. Savaime suprantama, kad antrus metus tebesitęsiantis karantinas gerokai pakoregavo ir šio projekto veiklų įgyvendinimo grafiką. Visgi besibaigiant pavasariui, buvo organizuotos trys edukacinės jaunimo išvykos, leidusios jaunimui išsamiau susipažinti su keliais Lietuvos regionais bei susitikti su jų vietos bendruomenių atstovais. Todėl verta bent trumpai prisiminti įdomiausius šių kelionių bei baigiamojo renginio momentus.
Š. m. gegužės 24 d. organizuota edukacinė išvyka po šalies šiaurėje derlingiausiomis žemėmis turtingą Pasvalio kraštą. Kelionės metu Švenčionių rajono jaunimas susipažino su pačiu didžiausiu šio krašto miestu, gavusiu vardą nuo Svalios upės pavadinimo, garsėjančiu savo krašto muziejumi, Žalsvuoju šaltiniu ir kitais pažintiniais objektais. Išvykos dalyviai liko nustebinti ne tik šio muziejaus įdomių eksponatų ir edukacinių veiklų gausos, bet ir įspūdingų šio miesto vietų, pavyzdžiui, senojo miesto tilto muzikanto Antanėlio skulptūros, romantiškai rymančios ties Mūšos ir Lėvens upių santaka…
Po to renginio dalyviai aplankė už 15 km nuo Pasvalio esantį ir dvarininkams Karpiams priklausiusį Joniškėlio dvaro ansamblį – vieną didžiausių Lietuvoje. Jį sudaro prie Mažupės upės išsidėstę dveji rūmai ir 17 sodybai priklausančių pastatų su parku. Joniškėlio miestas garsus tuo, kad čia 1810 m. buvo įkurta pirmoji Lietuvoje kaimo ligoninė, taip pat tuo, kad jame gyveno ir dirbo žymi lietuvių rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, kurios vardu pavadinta Joniškėlio gimnazija.
Taip pat šios kelionės metu pasiektas ir vėlyvojo klasicizmo architektūros pavyzdys –Pakruojo dvaras, stovintis ant Kruojos upės kranto, bei pats Pakruojo miestas. Gilų įspūdį išvykos dalyviams paliko apsilankymas Pakruojo žydų maldos namuose – sinagogoje (beje, tai seniausia iki šių dienų Lietuvoje išlikusi medinė sinagoga). Judaizmo ypatumus bei pastato lubų tapybos subtilybes atskleidė čia dirbanti vietinė gidė.
Po poros dienų, gegužės 26-ąją, įvyko antroji edukacinė išvyka po Kupos ir Lėvens upių santakoje įsikūrusį Kupiškio miestą ir rajoną. Pažintis su šiuo kraštu prasidėjo nuo apsilankymo tradicinio liaudiško klasicizmo stiliaus mediniame Adomynės dvare (pats Adomynės miestelis 2019 m. buvo paskelbtas Lietuvos mažąja kultūros sostine), apsuptame medinėmis skulptūromis padabinto jaukaus parko. Visai šalia šio dvaro rymo ir medinė Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia, varpinė. Akį traukiantis Adomynės dvaras užsukusiems gali pasiūlyti ne tik įvairias pramogas lauke, bet ir edukacines programas.
Toliau išvykos maršrutas pasuko Kupiškio link, nuo seno žinomo ne tik dėl kupiškėnų vestuvių papročių, bet ir įvairių įdomių lankytinų objektų: Kupiškio etnografijos muziejaus, didelės neogotikinės Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios, trijų vėjo malūnų, Kupiškio marių (jos – ketvirtas pagal dydį dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, susiformavęs 1984 m. užtvenkus Lėvens upę), miesto pakraštyje prisiglaudusio ir žilą senovę menančio Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnio, Kupos upės slėnio parko ir kt.
Dar didelio išvykos dalyvių susidomėjimo sulaukė ne tik sodriai žaliame fone išsiskirianti baltutėlė Palėvenės Šv. Domininko bažnyčia ir vienuolyno statinių ansamblis, bet ir kiek tolėliau esantis Palėvenės dvaras, rymantis Lėvens upės kairiajame krante bei apsuptas šimtmečius bylojančiais medžiais.
Antrąją edukacinę jaunimo išvyką vainikavo apsilankymas A. Petrausko muziejuje ir Uoginių kaimo amatų centre: jauki aukštaitiška sodyba, paskendusi ryškiaspalvių žiedų jūroje, paliko vien tik malonius įspūdžius ir prisiminimus.
Gegužės 28-ąją pažintinės edukacinės išvykos maršrutas nusidriekė Prienų rajono link. Susipažinimas su šalia didžiausios mūsų šalies upės prisiglaudusiais Prienais prasidėjo Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje – čia kruopščiai saugomas ne tik šio iškilaus mūsų tautos poeto atminimas, bet ir skatinamos iniciatyvos skaitymo srityje, tęsiamos gimtosios kalbos bei literatūros puoselėjimo tradicijos, įgyvendinami įvairūs projektai. Taip pat šios kelionės metu aplankyta Škėvonių atodanga, pasižvalgyta nuo aukščiausio Lietuvoje apžvalgos bokšto stengiantis akimis aprėpti Nemuno kilpų grožį bei pėsčiomis pakeliauta po Birštono kurorto įstabiausias vietas. Šiame mieste taip pat įsikūrusi ir Nemuno kilpų regioninio parko direkcija.
Na, o š. m. birželio 13-ąją (ši diena pasirinkta taip pat neatsitiktinai – Kaltanėnuose nuo seno vyksta šv. Antano atlaidai) organizuota sporto šventė „Girios vingiais“ sukvietusi nemažą būrį vietinio ir atvykusio iš toliau jaunimo, kuris noriai dalyvavo 2 km bėgimo bei plaukimo baidarėmis rungtyse. Tokiu būdu pagerbtos ne tik senosios tradicijos, bet ir atkreiptas visuomenės dėmesys į mūsų krašte populiarų vandens turizmą bei vieną iš aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdų. Viso renginio metu jo dalyviai spinduliavo gera nuotaika, o labiausiai nusipelniusiems organizatoriai įteikė dailius atminimo medalius. Apžvelgiant projekto veiklų metu jaunimo aplankytus objektus bei patirtus įspūdžius, norisi išties pasidžiaugti, kad mūsų visų Lietuva vis labiau gražėja darbščių ir iniciatyvių žmonių dėka, kurie stengiasi tarpusavyje suderinti ilgametes tradicijas ir modernų požiūrį į supančią aplinką. Ir labai norisi tikėti, kad turiningos projekto „Mūsų Lietuva per 30 metų“ veiklos tikrai paliko savo pėdsaką, juk Švenčionių rajono jaunimas tiek keliavo, pažino, atrado…